Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydama pakartotinai įvertinti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo viešųjų ir privačių interesų suderinamumą.
Vasario pradžioje VTEK nusprendė, kad G.Kėvišas, kurio vadovaujamame teatre tris koncertus organizavo sūnaus vadovaujama įmonė, interesų nesupainiojo, nes pats nuo sprendimų nusišalino.
Kaip informavo ministerija, kreipimasis motyvuotas tuo, jog išvadas dėl LNOBT vadovo Gintauto Kėvišo veiksmų, įsigyjant paslaugas iš savo sūnaus įmonės, anksčiau pateikė ne VTEK, o asmeniškai buvęs jos vadovas Romas Valentukevičius. Taip pat ministerija savo kreipimesi VTEK prašo atsižvelgti į papildomas aplinkybes ir faktus, kurie nebuvo įvertinti ir pateikti VTEK anksčiau.
„Ministerija prašo pateikti išvadą, ar LNOBT direktorius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, kai jo vadovaujama institucija viešųjų pirkimų būdu įsigydavo paslaugas iš vienintelio šaltinio – savo sūnaus įmonės, o jis pats gavo pajamas iš tos įmonės ir galimai naudojosi savo kaip LNOBT vadovo vardu, kontaktais ir išskirtine turima informacija apie būsimus teatro planus vertinant viešųjų pirkimų procesą kaip visumą“, - nurodo ministerija.
Pabrėžiama, kad Specialių tyrimų (STT) ir Viešųjų pirkimų tarnybų nuomone, LNOBT vadovo nusišalinimas nuo sutarčių su sūnaus įmone pasirašymo buvo nepakankamas, kad būtų išvengta korupcijos rizikos.
Pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G. Kėvišo sūnaus Martyno įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus įmonėje konsultantu dirba pats G.Kėvišas, jis asmeniškai prašė sūnaus organizuotiems koncertams sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. VTEK, vasarį nusprendusi, kad LNOBT rengiant koncertus G.Kėvišas interesų nesupainiojo, šiuo metu dar atlieka tyrimą dėl paramos iš savivaldybės prašymo.
Trauktis iš pareigų raginamas G.Kėvišas apsisprendė to nedaryti. Jis, be kita ko, mini, jog prieš teatrui pasirašant sutartis su „Riverside music LTD“ jis asmeniškai kreipėsi ir konsultavosi su VTEK, jos atstovai esą pateikė rekomendacijas, kuriomis jis ir vadovavosi. Kas konkrečiai tai darė, G.Kėvišas neįvardijo.
LNOBT vadovas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.
Dėl G. Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį tyrimą. LNOBT direktorius žadėjo paviešinti pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone, tačiau iki šiol to nepadarė.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas, nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų. Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G. Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.
Autorius: Ignas Jačauskas
Vilnius, kovo 29 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
