Seime vykusioje diskusijoje „Ar 2017-ieji – paskutinieji nuosavybės teisių į žemę kaime atkūrimo metai?“ buvo pristatytos nuosavybės teisių atkūrimo aktualijos.
Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenis, iki 2017 m. sausio 1 d. 787 tūkst. piliečių yra padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į 4 mln. ha žemės. Kaimo vietovėje jau sugrąžinta 99,9 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose (atmetus plotą, kurio negalima atkurti dėl pačių piliečių neveiklumo).
4,2 tūkst. piliečių į 6,8 tūkst. ha žemės negalima užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų: kai kviečiami jie neatvyksta į susirinkimus, arba atvykę be priežasties nesirenka ar vengia pasirinkti projektuojamo žemės sklypo vietą, arba šie piliečiai yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų adresai, ir kitų priežasčių.
Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimo pabaigimas kaimo vietovėse šiuo metu yra prioritetinis klausimas ir 2017 metai tikrai bus istoriniai restitucijos procese: per šiuos metus planuojama piliečiams, kurie aktyviai dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese, suformuoti nuosavybės teisėms į žemę atkurti reikalingus žemės sklypus, o per 2018 metus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas akcentavo būtinybę kuo greičiau užbaigti šį ilgus metus besitęsiantį, daug aistrų sukeliantį procesą. Jis nurodė, kad komitetas artimiausiu metu kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, prašydamas pateikti informaciją, kiek piliečių pageidavo atkūrimo natūra ir kiek lygiaverčiais žemės sklypais kitose teritorijose, kiek iki šiol valstybės biudžeto lėšų jau kainavo nuosavybės teisių atkūrimas. Taip pat komitetas ketina užtikrinti, kad žemės grąžinimo procesui paspartinti būtų imtasi visų įmanomų priemonių, įskaitant teisinio reglamentavimo tobulinimą.
LR Seimo kanceliarijos informacija
