Susisiekimo ministerijos valdomas Lietuvos paštas šalies kaimo vietovėse ne tik atlieka savo funkcijas, bet tampa susibūrimo vieta, kur žmonės gali bendrauti vienas su kitu, todėl reikėtų plačiau pasvarstyti apie planuojamą reformą, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Manau, kad į paštą neturėtume žiūrėti vien tik kaip į paslaugą. Paštas yra ir socialinis reiškinys. Ten žmonės ateina ne tik dėl pašto reikalų, bet ir turi žmogų, su kuriuo gali pabendrauti. Gavome laiškų iš paštininkų ir iš žmonių, kad neuždarytume tų paskutinių vietų, kur jie galėtų ateiti. Tai ta vieta, kur žmogus ateina pabendrauti ir laiškuose rašoma, jog jei neliktų pašto, tai nebūtų kur išeiti iš namų“, - trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V.Pranckietis.
Anot jo, reikėtų detaliau pasvarstyti, kaip keisti pašto sistemą, kad ji būtų efektyvesnė, tačiau atliktų ir kitas socialines funkcijas.
„Kai kur tai yra paskutinė įstaiga kaimuose, tai žmonės nori ją turėti ir reikia klausti žmonių, ką jie nori turėti“, - tvirtino Seimo vadovas.
Praėjusią savaitę Seimo „valstiečių“ frakcija paprašė laikinai sustabdyti Lietuvos pašto planuotą reformą ir atlikti bandomąjį projektą.
Lietuvos paštas teigė, kad pertvarkius tinklą kaimuose, paslaugos žmonėms būtų teikiamos namuose ar mobiliuose pašto skyriuose. Skaičiuota, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.
Lietuvos paštas buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus paštus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 674 pašto skyriai, iš kurių 465 - kaimo vietovėse.
Vilnius, vasario 15 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
