Sostinės savivaldybėn susirinkusi Ekstremaliųjų situacijų komisija nusprendė nuo rytdienos atšaukti ekstremaliąją situaciją sostinėje, nes avarija Upės gatvėje buvo sėkmingai likviduota – „Vilniaus vandenų“ atlikti bandymai rodo, jog suremontuotu vamzdynu atnaujintas nuotekų tekėjimas veikia įprastu režimu, tačiau ir toliau bus atidžiai stebimas. Atšaukus ekstremaliąją situaciją, tolimesni tyrimai dėl kaltųjų nustatymo ir padarytos žalos gamtai toliau vyks atskirai: avarijos priežastis aiškinsis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie AM sudaryta komisija, o gamtai padarytą žalą nustatys Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pastaruosius duomenis tikimasi surinkti iki kitos savaitės.
Primename, kad praėjusį penktadienį avarijos Upės g. metu buvo nutraukti du magistraliniai nuotekų vamzdžiai, kuriais nuotekos iš siurblinės Upės gatvėje teka į Vilniaus nuotekų valyklą prie Gariūnų. Šiais magistraliniais vamzdžiais nuotekos teka iš Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės rajonų. Nors didžioji dalis Vilniaus geriamojo vandens ir nuotekų vamzdžių buvo įrengta prieš kelis dešimtmečius, avarijos metu nukentėjusios linijos buvo įrengtos tik prieš 10 metų, statant pirmąjį biurų pastatą „Green Hall“. Likviduojant avariją, buvo sujungti abu nutraukti vamzdžiai. Nuotekų tekėjimas vamzdynu buvo atnaujintas šeštadienį, apie 21 valandą.
Iškart po avarijos dalį nuotekų, kiek tai buvo įmanoma technologiškai, pavyko nukreipti kitais vamzdynais. Kai siurblinėje nepakako įrengto rezervuaro, kurio dydžio pakanka kelioms valandoms nuotekoms kaupti, neišvengiamai dalis apvalytų nuotekų pateko į Nerį. Preliminariais duomenimis, dėl avarijos į upę išleista maždaug 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų, tikslesni skaičiai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą pasieks artimiausiomis dienomis. „Vilniaus vandenų“ specialistų vertinimu, maždaug pusę tuo metu susidariusių ir į upę išleistų nuotekų sudarė paviršinis lietaus vanduo. Likusią pusę – buitinės nuotekos, kurios tarpinėse nuotekų stotyse yra dalinai valomos fiziniu būdu.
Siekiant sumažinti į Nerį patenkančių nuotekų kiekį, po avarijos Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonuose buvo sumažintas vandens slėgis.
Visiškai išjungus vandenį, tai būtų itin neigiamai atsiliepę Antakalnio, Santariškių ligoninėms, gimdymo namams, kitoms įstaigoms, kurioms vanduo yra gyvybiškai būtinas. Tik per vieną dieną Santariškių vaikų ligoninėje apsilanko apie 500 vaikų, nuolat gydosi – 350, iš viso Santariškių ligoninėje nuolat guli apie 800-900 pacientų. Per avarijos likvidavimo laiką Antakalnio ligoninėje gimė 10 naujagimių. Jei avarijos metu keletui parų būtų išjungtas vanduo, tuomet ligonines būtų tekę uždaryti, o pacientus, gimdyves perkelti į kitas gydymo įstaigas. Kai kurių ligonių skyrių perkelti į kitas gydymo įstaigas net neįmanoma, pvz. po kaulų čiulpų transplantacijos, insulto ir pan. Pasak gydymo įstaigų atstovų, vandens išjungimas, net ir kelioms valandoms, jiems būtų tikras išbandymas. Santariškių gydymo įstaigos neturi jokių vandens rezervuarų, kurie tokiu atveju būtų pripildyti vandeniu.
Be to, sustabdžius vandens tiekimą, būtų užsikimšusios nuotekų trasos daugiabučiuose namuose, o tai galėjo lemti kitas avarijas.
Vertindamas avarijos likvidavimo operaciją, meras R. Šimašius pastebėjo, kad nors pati avarija likviduota operatyviai, yra ką patobulinti, iš ko pasimokyti, siekiant ateityje krizes suvaldyti dar operatyviau. Nors informacijos viešoje erdvėje apie įvykį buvo daug ir operatyvios, tačiau jos sklaida visų vilniečių pagalba galėjo būti dar geresnė – nebuvo tinkamai pasinaudota galimybe perduoti gyventojams trumpąsias žinutes GPIS sistema. Savivaldybė artimiausiu metu būtinai inicijuos susitikimą su žiniasklaidos, gelbėjimo tarnybų atstovais, siekdama geresnio visuomenės informavimo krizių atvejais. Patobulinus reglamentavimą, sumažinus biurokratinių trukdžių, lanksčiau ir operatyviau galėtų veikti ir pati Ekstremaliųjų situacijų komisija, nes dabar įstatyminis ekstremalių situacijų reglamentavimas yra per daug biurokratinis. Pasak mero, ir nesusirinkus komisijai turi būti galimybė paskelbti ekstremalią situaciją.
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus informacija
