Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Gedimino kalno problemos sprendimus sunkina ir tai, kad dalis praeityje atliktų kalno tvarkymo darbų buvo daryti be projektų arba šių dokumentų nerandama.
„Viena informacija, kurią aš gavau penktadienį, kad Gedimino kalno tvarkybos darbai, dalis tų darbų buvo atlikta be projekto, techninės dokumentacijos nėra ir čia užima laiko išsiaiškinti, kas atsitiko. (...) Čia įvairūs laikotarpiai, aš įsivaizduoju, kad dalis tų darbų buvo tarp valdžių arba netgi santvarkų keitimosi laikotarpyje. (...) Aš nežinau, kiek daug tos dokumentacijos (trūksta - BNS), manau, kad dalis yra, bet tai, ką man minėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, ji sakė, kad daugelis darbų buvo atlikta be projektų arba tų projektų neranda“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė K.Navickas.
Anot ministro, šiuo metu dėl gausaus kritulių kiekio tvarkyti kalną yra pats nepalankiausias laikas.
Praėjusį penktadienį po susitikimo su aplinkos ministru K.Navicku ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore B.Kulnyte kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson informavo apie sprendimą uždaryti Gedimino kalną lankytojams. Kalnas turėtų būti uždarytas iki vasario.
K.Navickas pritaria sprendimui laikinai uždaryti kalną lankytojams.
„Tai, kad priėmė sprendimą kalną uždaryti, manau svarbiausias dalykas yra žmonių saugumas ir tikiu, kad buvo neišvengiama tokį sprendimą priimti“, - kalbėjo aplinkos ministras.
Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po šių metų vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Nacionalinis muziejus kalno tvarkymo darbus planuoja pradėti pavasarį, kai bus tinkami orai. Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti per 800 tūkst. eurų.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Vilnius, gruodžio 27 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
