Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis šiandien Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Socialinė Europa – nauji iššūkiai“ daugiausia dėmesio skyrė socialinės situacijos Lietuvoje gerinimo siekui.

Viešojoje erdvėje kaistant diskusijoms dėl Aplinkos ministerijos inicijuotos valstybinių miškų ūkio valdymo reformos, šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė urėdijų pertvarką, kaip ir geležinkelių bei Registrų centro, pavadino kovos su nomenklatūrinio valdymo ir korupcija simboliu.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 23 dieną Vašingtone susitiko su JAV transliuotojų tarybos (Broadcasting Board of Governors) vadovybe, dalyvavo tyrimų centro „Atlantic Council“ diskusijoje ir Valstybės atkūrimo dienai skirtame renginyje ambasadoje.

Susitikime su Transliuotojų tarybos vadovu Johnu Lansingu ir Tarybos pirmininku Kenu Weinsteinu L. Linkevičius padėkojo už Lietuvai dovanotą siųstuvą, skirtą „Radio Free Europe/Radio Liberty“ (RFE/RL) transliacijoms į Rusiją ir Baltarusiją.

Vasario 20 d. pasibaigė terminas, per kurį universitetai, regionų atstovai, turėjo pateikti LR Vyriausybei pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo galimybių. Jų aptarti šiandien Vilniaus Gedimino techniko universitete (VGTU) renkasi universitetų rektoriai bei Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Devintuoju Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatu tapo rašytojas Rimantas Kmita. Autorius užvertintas už debiutinį romaną „Pietinia kronikas“ („Tyto alba“). Premija bus įteikta vasario 26-ąją Vilniaus knygų mugės metu. J. Ivanauskaitės premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, išleistą per dvejus kalendorinius metus. 45-erių amžiaus riba pasirinkta norint susieti ją su šviesaus atminimo rašytojos gyvenimo ir kūrybos trukme.

Lietuvos premjerą Saulių Skvernelį ketvirtadienį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Vyriausybių vadovų susitikimui numatyta daugiau nei valanda, po jo įvyks spaudos konferencija.

BNS pristato penkias numatomas susitikimo temas:

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė padėkos raštus tarptautiniuose konkursuose nugalėjusiems Lietuvos muzikams. 

Šiemet valstybės vadovė apdovanojo 23 konkursų nugalėtojus. Laureatų gretose – 20 solistų ir trys ansambliai, užėmę pirmąsias vietas arba iškovoję didžiuosius prizus konkursuose Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. 

Teisėsauga trečiadienį pranešė pareiškusi įtarimus Panevėžio rajono merui Povilui Žaguniui dėl piktnaudžiavimo tarnyba įmonės „Panevėžio melioracija“ naudai.  Meras P.Žagunis yra šios bendrovės akcininkas ir valdybos narys.

Neseniai atrastos septynios apytikriai Žemės dydžio planetos, besisukančios aplink vieną mažą žvaigždę, suteikia puikių galimybių ieškoti nežemiškos gyvybės už mūsų Saulės sistemos ribų, trečiadienį paskelbė tyrėjai.

Visos septynios planetos yra maždaug vienodo dydžio ir masės, kaip ir mūsiškė. Jos beveik neabejotinai sudarytos iš uolienų, o trys patenka į zoną, kurioje gali būti skysto vandens, sakoma žurnale „Nature“ paskelbtoje studijoje.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo numatoma atsisakyti privalomo vaiko gimimo liudijimo pateikimo savivaldybės administracijai kreipiantis dėl išmokų vaikams skyrimo.

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su Europos Komisijos siūlomomis atliekų klasifikavimo gairėmis ir teikti savo pasiūlymus. Juos reikėtų atsiųsti iki kovo 31 d. el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Nors esamas Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpis dar tik įpusėjo, jau įsibėgėja kalbos dėl to, kaip atrodys BŽŪP po 2020-ųjų. Tiek ūkininkų organizacijų, tiek ES valdžios institucijų tarpe pradedama diskutuoti apie paramos ES žemės ūkiui paketą, jo struktūrą, tikslus ir siekius, ypač pastaruoju laikotarpiu ES sukrėtusių politinių krizių kontekste. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdžiuose lankęsi Europos Komisijos pareigūnai taip pat inicijavo diskusiją apie tai, kad BŽŪP reikia reformuoti, galbūt atsisakyti dabartinės dviejų ramsčių sistemos ir įtraukti į BŽŪP elementus, kurie geriau apsaugotų ūkininkus krizių atveju. Vasario 15-ąją įvykusio Žemės ūkio ministro B. Markausko susitikimo su Komisaru F. Hoganu darbotvarkėje BŽŪP reformos klausimas taip pat analizuotas.

Vilniaus savivaldybės Taryba svarstys uždrausti įvairias papildomas pinigines rinkliavas vaikų darželių grupėse. Ketinama pakeisti mokesčio už vaiko išlaikymą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse naudojimo tvarką.

Oriai senatvei - 246 eurai. Tokią senatvės pensiją dabartinė sistema žada ateities pensininkams po 30 metų – vidutinį atlyginimą gaunančiai šiandieninei dirbančiųjų kartai. Vienintelis būdas turėti pakankamai lėšų senatvei yra kaupti patiems.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pasirašė pavedimą visų Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reguliavimo srities įstaigų vadovams, kuriuo nurodė nustatyti griežtesnius reikalavimus įstaigų  vykdomoms viešųjų pirkimų procedūroms.  

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau naujienų dėl valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos, suaktyvėjo diskusijos. Tai džiugina, tačiau aš, kaip aplinkos ministras, matau  ir nerimą keliančių ženklų. Pastebiu kai kurių suinteresuotų grupių intensyvų siekį manipuliuoti viešąja nuomone, supriešinti Aplinkos ministeriją ir miškininkų bendruomenę, tendencingai skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi – sąmoningai bauginti miškininkus tariamomis pertvarkos grėsmėmis ir klaidinti visuomenę.

Skaitytojai geriausia praėjusių metų lietuviška knyga išrinko Kęstučio Navako romaną „Vyno kopija“.

Poezijos kategorijoje laimėjo Dainiaus Gintalo eilėraščių knyga „Adatos“, geriausia knyga vaikams pripažinta Selemono Paltanavičiaus knyga „Maži ežiuko sapnai“, pranešė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Baltijos jūroje kasmet žiemoja ne mažiau 3 mln. jūros paukščių: daugumoje nardančių jūrinių ančių, narų, alkų ir narūnėlių. Per paskutinius 20 metų Baltijos jūroje žiemojančių jūrinių ančių sumažėjo perpus. Viena iš svarbiausių jų nykimo priežasčių yra priegauda žvejybiniais tinklais – kasmet Baltijos jūroje tinkluose žūva apie 76 000 paukščių. Manoma, jog dėl žūties tinkluose, kai kurių jūrinių ančių nykimas pasiekė katastrofinius mastus, todėl tokios rūšys, kaip nuodėgulė, ledinė antis, įtrauktos į globaliai nykstančių paukščių sąrašą. Čia svarbu paminėti, jog žymi jų pasaulinės populiacijos dalis žiemoja Baltijos jūroje. Todėl Lietuvos ornitologų draugija kartu su tarptautine paukščių apsaugos organizacijaBirdLife International jau tris metus dirba jūros paukščių priegaudos mažinimo žvejybiniuose tinkluose klausimais ir siekia surasti būdus, kaip išsaugoti sparčiai nykstančias jūrines antis ir kitus paukščius.