Taivano atstovybė Lietuvoje patvirtino, kad artimiausiu metu planuoja investuoti šalyje 200 mln. JAV dolerių.

Tai trečiadienį pranešė Taivano atstovybės Lietuvoje vadovas Erikas Huangas (Eric Huang).

Anot jo, investicijomis rūpinsis specialiai šiam tikslui kuriamas fondas. 

Nuo 2022 metų pradžios padidėjo baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės pensijos neįgaliesiems, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais.

Sausio 2 dieną, užsakomuoju skrydžiu iš Lietuvos į Iraką išvyko 98 Irako piliečiai, sutikę savo noru grįžti į gimtąją šalį. Tai pirmasis toks užsakomasis skrydis iš Lietuvos, skirtas į kilmės šalį grįžtantiems neteisėtai Lietuvos sieną kirtusiems asmenims, nes jiems nebuvo suteiktas prieglobstis.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2022-aisiais.

Ekonomikos perspektyvos

Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2022 metais Lietuvos BVP turėtų augti 3,3–3,7 procento.  

Nuo sausio 1-osios didėja alkoholio ir rūkalų akcizai. Dėl to pabrangs visi stiprieji gėrimai bei tabako gaminiai. 

Nauji akcizai bus taikomi alui, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui ir neapdorotam tabakui. 

Patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius Europoje viršijo 100 mln., o tai sudaro daugiau kaip trečdalį visų pasaulyje užfiksuotų užsikrėtimo atvejų, parodė naujienų agentūros AFP skaičiavimai, pagrįsti iki šeštadienio 20 val. 45 min. Lietuvos laiku paskelbtais oficialiais duomenimis.

Europos žemynas pastaraisiais mėnesiais vėl tapo pandemijos epicentru ir šiuo metu kovoja su naujų infekcijos pliūpsniu, kurį lėmė itin užkrečiamos omikron atmainos plitimas.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčių ir išmokų tarifai. Pristatome svarbiausius pokyčius. 

Minimali mėnesio alga

MMA didėja nuo 642 iki 730 eurų „ant popieriaus“ (nuo 467 iki 534 eurų „į rankas“), jeigu žmogus nekaupia antroje pensijų pakopoje. MMA dydžio pajamas dabar gauna apie 14 proc. dirbančiųjų.  

2021 m. išliko sudėtingi aviacijos sektoriui dėl vis dar vyraujančios pandeminės situacijos visame pasaulyje. Plintančios naujos viruso atmainos kėlė nemažai iššūkių, o veiklą vykdyti teko didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Vis dėlto turizmo ir aviacijos ekspertai pastebi, kad šių metų antroje pusėje užsakomųjų skrydžių rinka pasiekė prieš-pandeminius rodiklius ir atsigavimas šiame segmente įvyko.

Šeštadienį, sausio 1-ąją dieną, sukanka 20 metų bendrai Europos Sąjungos valiutai – eurui. Pagerbdami šią progą, Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė, Euro grupės pirmininkas Paschalis Donohoe, Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, komisarai Paolo Gentiloni ir Mairead McGuinness bei visi euro zonos finansų ministrai drauge pasirašė bendrą straipsnį apžvelgiantį praėjusį euro dvidešimtmetį ir brėžė gaires valiutos ateičiai.

Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kritikuoja leidimą Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybei.

Jo teigimu, konflikto su Kinija nuostoliai yra milžiniški.

Nuo sausio įsigaliojant draudimams statyti automobilius prie išvažiavimų iš kiemų, o savivaldybėms suteikus teisę ir nuvilkti automobilius, pareigūnai žada neskubėti bausti vairuotojų.

Kaip BNS sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, policija numato pereinamąjį laikotarpį, kol vairuotojai pripras prie šių ir kitų įvedamų naujovių. Tą patį žada ir Kauno, Vilniaus savivaldybės.

Seimo valdyba ketvirtadienį nustatė, kad įsigaliojus reikalavimui parlamentarams atitikti reikalavimus galimybių pasui gauti einant į Seimo rūmus, politikai įeis pagal bendrą tvarką, kaip visi čia dirbantys tarnautojai.

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbias 2021-ųjų netektis Lietuvoje.

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui priimti įstatymo pataisas, įvedančias privalomą skiepijimą nuo koronaviruso sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams.

Dėl Registrų centro vidinių technologinių pertvarkymų notarai dvi dienas metų sandūroje negalės tvirtinti hipotekos sandorių, trečiadienį pranešė Lietuvos notarų rūmai.

Grupė žinomų žmonių trečiadienį ketina įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai peticiją dėl galimybių paso veikimo stabdymo.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl privalomų skiepų nuo koronaviruso medikams ir socialiniams darbuotojams.

Pasienyje vykdomų darbų eigą „EPSO-G“ grupės atstovai pristatė Ministrės Pirmininkės vadovaujamai Fizinio barjero prie sienos su Baltarusija projekto priežiūros komisijai.

Rašytojas, sovietmečio disidentas Tomas Venclova sako, kad žmogaus teisių centras „Memorial“ daug metų ugdė istorinę atmintį ir teisinę visuomenę, o Rusijos teismo sprendimas organizaciją uždaryti yra „pasaulinis skandalas“.

Tik maža dalis šalies gyventojų – vos 18,8 proc. – pritaria, kad galimybių pasas būtų taikomas vaikams nuo 12 metų ir net 63 proc. tam nepritaria. Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas*. Jis rodo kritišką gyventojų požiūrį į galimybių paso (GP) taikymą – ypač neigiamas nusiteikimas GP susiejimo su trečiąja doze ir GP taikymo vaikams atžvilgiu.

Pusė respondentų (49,9 proc.) mano, kad dėl to Prezidentas Gitanas Nausėda turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, tuo tarpu nepritariančiųjų tokiam valstybės vadovo žingsniui būtų mažuma – penktadalis savo nuomonę išsakiusiųjų (21,1 proc.).

Nepaisant JAV sankcijų tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą smukdė šalies Vyriausybės reitingus, o nepasitikėjimas susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu išaugo beveik dvigubai, rodo antradienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.

Tuo atveju, jeigu Lietuvoje vėl prireiktų įvesti karantiną, jis būtų trumpas, bet griežtas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Eurostatui paskelbus, jog Lietuviai internete informaciją tikrina rečiausiai Europos Sąjungoje, šalies medijų ekspertai ragina valdžią daugiau dėmesio skirti kritinio mąstymo ugdymui.

Svarbiausi 2021 metų įvykiai Lietuvoje buvo migrantų iš Baltarusijos antplūdis, santykių su Kinija atšalimas ir rudenį vykusios riaušės prie Seimo, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai.

Seimas ketvirtadienį 89 balsais „už“, 17 – „prieš“, 19 parlamentarų susilaikius priėmė tokią Seimo statuto pataisą. Ji įsigalioja nuo sausio 1 dienos.

Valstybės institucijos ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai sutarė dėl modelio, pagal kurį Lietuvoje bus įdiegta integruotų abonento identifikavimo modulių (eSIM) technologija. Visi reikalingi žingsniai pristatyti parengtoje eSIM studijoje. Susisiekimo ministerija eSIM technologiją ir su jos diegimu atsirasiančias naujas galimybes laiko itin reikšmingomis, skatinančiomis naujų technologijų plėtrą.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo žvalgybos kontrolieriaus institutą įteisinantį įstatymą, siūlydamas laikyti jį nepriimtu, trečiadienį pranešė Prezidentūra.

Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais bus spartesnis nei numatyta rugsėjį ir sieks 4,8 proc. Augimas išliks spartus ir kitąmet – numatoma 3,7 proc. siekianti ūkio plėtra. Lyginant su rugsėjo vertinimu, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje numatomas spartesnis nedarbo lygio mažėjimas ir ženklesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas tiek šiems, tiek ir ateinantiems metams.